Tatuiravimo rašalai – daugiau nei spalva
Renkantis tatuiruotę dažniausiai galvojama apie dizainą, meistrą, stilių ar kūno vietą. Tačiau yra dar viena profesionalaus tatuiravimo dalis, kurios klientas dažniausiai nemato – tatuiravimo rašalo sudėtis.
Tatuiravimo metu pigmento turintis mišinys patenka į dermą ir yra skirtas joje išlikti ilgą laiką. Todėl klausimas, iš ko pagamintas tatuiravimo rašalas, nėra vien gamintojo ar meistro techninis reikalas – tai ir produkto saugos klausimas. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) tatuiravimo ir permanentinio makiažo rašalus apibūdina kaip sudėtingus cheminius mišinius, kuriuose, be pigmentų, gali būti įvairių pagalbinių medžiagų ir priemaišų.
Šiame straipsnyje kalbame būtent apie Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) rinką. Kitose pasaulio dalyse tatuiravimo rašalams gali būti taikomos kitokios taisyklės, todėl JAV, Azijos ar kitoms rinkoms skirti produktai negali būti automatiškai vertinami pagal tuos pačius reikalavimus kaip ES rinkai skirti produktai. Dabartiniai bendrieji ES/EEE tatuiravimo ir permanentinio makiažo mišinių cheminės sudėties apribojimai taikomi pagal REACH reglamentą.
REACH reglamentas (Cheminės medžiagos): Tai Europos Sąjungos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, skirtas apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos. Jis reikalauja, kad įmonės registruotų, įvertintų ir kontroliuotų naudojamas chemines medžiagas.
Iš ko susideda tatuiravimo rašalas?
Tatuiravimo rašalas nėra vien pigmentas.
Priklausomai nuo konkretaus produkto formulės, jame gali būti:
- pigmentų, suteikiančių spalvą;
- skystos terpės ir tirpiklių, padedančių pigmentui pasiskirstyti;
- pagalbinių medžiagų, naudojamų produkto konsistencijai, stabilumui ar kitoms technologinėms savybėms;
- priemaišų, kurios nebūtinai buvo įdėtos sąmoningai, bet gali patekti su žaliavomis ar gamybos metu;
- skilimo produktų, kurie tam tikromis sąlygomis gali susidaryti pigmentams chemiškai kintant.
Būtent todėl produkto saugos negalima vertinti vien pagal pagrindinio pigmento pavadinimą ar spalvą. Svarbi visa galutinė formulė, žaliavų grynumas, gamybos kontrolė, ženklinimas ir atsekamumas. JRC duomenimis, tatuiravimo ir permanentinio makiažo produktuose istoriškai buvo identifikuota daugiau kaip 100 dažiklių ir daugiau kaip 100 įvairių priedų.
Juodi tatuiravimo rašalai
Juodi ir spalvoti tatuiravimo rašalai chemiškai nėra tas pats, todėl juos verta vertinti atskirai.
Juodų tatuiravimo rašalų pagrindą dažnai sudaro anglies pagrindo pigmentai, vadinami carbon black. Ankstesniuose laboratoriniuose tyrimuose analizuojant juodus tatuiravimo rašalus nustatyta, kad kartu su tokiais pigmentais gali būti aptinkami policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – PAH.
Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog kiekviename šiuolaikiniame juodame ES rinkai skirtame rašale yra pavojingas PAH kiekis. Dabartinis REACH reglamentavimas būtent ir nustato koncentracijos ribas tam tikroms pavojingoms medžiagoms bei priemaišoms.
Todėl profesionaliai vertinant juodą rašalą svarbu ne vien tai, kad naudojamas carbon black pigmentas, bet ir jo grynumas, galutinio produkto sudėtis bei atitiktis galiojantiems ES reikalavimams.
Spalvoti tatuiravimo rašalai
Spalvotų tatuiravimo rašalų chemija paprastai yra įvairesnė, nes skirtingiems atspalviams naudojami skirtingi pigmentai arba kelių pigmentų deriniai.
Tatuiravimo rašaluose gali būti naudojami tiek organiniai, tiek neorganiniai pigmentai. Analitiniame 73 tatuiravimo rašalų tyrime nustatyta įvairių metalų ir pigmentų; tarp dažniausiai aptiktų elementų buvo geležis, aliuminis, titanas ir varis, o varis dažniau nustatytas žalios ir mėlynos spalvos mėginiuose. Tyrime taip pat aptiktos nikelio ir chromo priemaišos.
Tai nereiškia, kad tam tikra spalva visuomet turi vieną konkrečią sudėtį. Pavyzdžiui, du skirtingų gamintojų raudoni ar mėlyni rašalai gali būti pagaminti naudojant skirtingas pigmentų sistemas.
Todėl spalvos pavadinimas nėra cheminės sudėties aprašymas.
Kodėl raudoni pigmentai dažniau minimi kalbant apie alergines reakcijas?
Klinikinėje dermatologijos literatūroje raudonos spalvos tatuiruotės dažnai išsiskiria kalbant apie uždelstas odos reakcijas.
Viename 31 paciento, turėjusio tatuiruočių sukeltų odos komplikacijų, tyrime 16 pacientų diagnozuota alerginė reakcija, o 12 iš šių 16 reakcijų buvo susijusios daugiausia su raudona tatuiruotės spalva.
Kiti tyrimai taip pat nagrinėjo būtent alergines reakcijas į raudonos spalvos pigmentus ir parodė, kad tokios reakcijos gali būti imunologiniu požiūriu sudėtingos.
Tačiau būtų netikslu teigti, kad „raudoni dažai visada alergizuoja“. Reakcija priklauso nuo konkretaus pigmento, jo sudėties, galimų priemaišų, skilimo produktų ir individualios žmogaus imuninės reakcijos.
Todėl profesionaliau sakyti taip: raudonos spalvos tatuiruotėse alerginės reakcijos klinikinėje praktikoje aprašomos dažniau nei daugelyje kitų spalvų, tačiau tai nėra neišvengiama kiekvieno raudono pigmento savybė.
Ar tatuiruotės gali reaguoti į saulę?
Taip, tokios reakcijos yra aprašytos mokslinėje literatūroje.
Danijoje atliktame vadinamajame „Beach Study“ buvo tiriamos saulės sukeliamos reakcijos tatuiruotėse. Tyrimas parodė, kad fotoreakcijų gali pasitaikyti juodose, raudonose ir mėlynose tatuiruotėse.
Todėl būtų per daug paprasta teigti, kad „spalvotos tatuiruotės jautrios saulei, o juodos – ne“. Reakcijos gali priklausyti nuo konkretaus pigmento ir jo fotocheminių savybių.
Saulės šviesa svarbi dar ir dėl kitos priežasties – kai kurie pigmentai veikiami šviesos gali chemiškai kisti.
Kas vyksta pigmentams skylant?
Tai viena įdomiausių ir kartu dar ne iki galo ištirtų tatuiravimo pigmentų chemijos sričių.
Eksperimentiniame tyrime buvo nagrinėjamas tatuiravimo pigmentų stabilumas veikiant saulės šviesai ir lazerio spinduliuotei. Nustatyta, kad kai kurie azo pigmentai gali skilti į mažesnius cheminius junginius, o tarp laboratorijoje identifikuotų skilimo produktų buvo medžiagų, pasižyminčių toksinėmis ar kancerogeninėmis savybėmis.
Čia labai svarbu nedaryti klaidingos išvados.
Tai, kad laboratorijoje pigmentas gali suskilti į kancerogeninėmis savybėmis pasižymintį junginį, dar nereiškia, kad konkreti tatuiruotė žmogui sukels vėžį.
Laboratorinis cheminio skilimo tyrimas atsako į klausimą „kas gali susidaryti?“, tačiau neatsako į klausimus:
- kokia reali tokio junginio dozė susidaro žmogaus organizme;
- kiek jo absorbuojama;
- kiek laiko jis išlieka;
- ar jo kiekis pakankamas konkrečiai ligai sukelti.
Tai yra skirtingi mokslinio įrodymo lygiai.
Ar pigmentas lieka tik tatuiruotoje odoje?
Ne visas.
2017 m. žmogaus audinių tyrime, naudojant sinchrotroninius rentgeno ir infraraudonosios spektroskopijos metodus, buvo parodyta, kad pigmentų bei kai kurių neorganinių dalelių galima aptikti ne tik tatuiruotoje odoje, bet ir regioniniuose limfmazgiuose.
Tai yra tiesioginis analitinis įrodymas, kad dalis tatuiravimo pigmento ar su juo susijusių dalelių gali migruoti iš tatuiruotos odos.
Tačiau ir šiuo atveju pats pigmento aptikimas limfmazgyje neįrodo konkrečios ligos atsiradimo.
Ar tatuiruotės gali sukelti vėžį?
Šiuo metu moksliškai teisingas atsakymas yra: tiesioginis priežastinis ryšys nėra įrodytas.
Tačiau pastaraisiais metais atsirado epidemiologinių tyrimų, kurių rezultatai kelia klausimų ir skatina šią sritį tirti toliau.
2024 m. Švedijoje atliktame populiacijos atvejo-kontrolės tyrime buvo nagrinėjamas ryšys tarp tatuiruočių ir piktybinės limfomos. Tyrimo autoriai nustatė statistinio ryšio signalą tarp tatuiruotės turėjimo ir limfomos rizikos, tačiau rezultatai neįrodo, kad tatuiruotės sukelia limfomą. Stebimasis epidemiologinis tyrimas gali parodyti asociaciją, tačiau ne pats savaime nustatyti priežastinį mechanizmą.
Todėl šiuo metu informaciją verta skirstyti į tris lygius:
Patikimai nustatyta:
kai kuriuose rašaluose gali būti ar istoriškai buvo aptikta pavojingų cheminių medžiagų ar jų priemaišų; kai kurie pigmentai gali chemiškai skilti; pigmentų dalelės gali migruoti į limfmazgius.
Tiriama:
ar ilgalaikė tatuiravimo pigmentų ekspozicija yra susijusi su tam tikrų ligų rizikos pokyčiais.
Neįrodyta:
kad šiuolaikinė tatuiruotė arba konkretus ES reikalavimus atitinkantis tatuiravimo rašalas tiesiogiai sukelia žmogui vėžį.
Tai svarbus skirtumas, nes tiek rizikos ignoravimas, tiek nepagrįstas žmonių gąsdinimas būtų netikslūs.
Iš kur atsirado Europos tatuiravimo rašalų reikalavimai?
Dabartiniai ES reikalavimai neatsirado staiga.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras kartu su kitomis institucijomis daugelį metų rinko informaciją apie tatuiravimo rašalų sudėtį, priemaišas, ženklinimą ir galimus sveikatos rizikos veiksnius. JRC ataskaitose buvo parodyta, kad tatuiravimo rašalai gali būti labai sudėtingi cheminiai mišiniai, o Europos šalyse ilgą laiką nebuvo vienodos visoje ES galiojančios sistemos.
Šie ir kiti duomenys tapo pagrindu platesniam Europos cheminių medžiagų agentūros ECHA rizikos vertinimui ir bendro apribojimo rengimui.
Galiausiai 2020 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas Komisijos reglamentas (ES) 2020/2081, kuriuo REACH reglamento XVII priede nustatyti tatuiravimui ir permanentiniam makiažui naudojamų mišinių cheminių medžiagų apribojimai. Didžioji dalis reikalavimų ES/EEE pradėta taikyti nuo 2022 m. sausio 4 d.
Kas yra CMR medžiagos?
Vienos iš REACH apribojimuose vertinamų grupių yra CMR medžiagos – kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai medžiagos.
Paprasčiau tariant:
- kancerogeninės – gali sukelti arba didinti vėžio riziką;
- mutageninės – gali sukelti genetinės medžiagos pokyčius;
- toksiškos reprodukcijai – gali neigiamai veikti vaisingumą arba vaisiaus vystymąsi.
Be CMR medžiagų, tatuiravimo mišinių apribojimai apima ir kitas cheminių medžiagų grupes, tarp jų tam tikrus odos jautriklius, dirginančias medžiagas, aromatines aminas, PAH ir tam tikrus metalus.
Ar ES tatuiravimo rašalai yra „sertifikuojami“?
Žodis „sertifikuoti“ čia gali klaidinti.
REACH nėra viena institucija, kuri išduoda kiekvienam rašalo buteliukui „saugaus tatuiravimo sertifikatą“.
Teisiškai svarbu, kad ES/EEE rinkai tiekiamas ir tatuiravimui skirtas mišinys atitiktų REACH nustatytus cheminių medžiagų koncentracijos, ženklinimo ir kitus reikalavimus.
Todėl tiksliau sakyti:
„REACH reikalavimus atitinkantis tatuiravimo rašalas“, o ne „sertifikuoti dažai“.
Ar oficialioje parduotuvėje galima rasti reikalavimų neatitinkantį produktą?
Teisiškai REACH ribas viršijantis tatuiravimui skirtas produktas neturėtų būti tiekiamas ES/EEE rinkai tatuiravimo tikslu.
Tačiau tai nereiškia, kad rinkoje fiziškai niekada nepasirodo neatitinkančių produktų.
Europos Komisijos Safety Gate sistemoje ir po naujų reikalavimų įsigaliojimo skelbiami pranešimai apie tatuiravimo rašalus, kuriuose nustatomi cheminių reikalavimų neatitikimai ir kuriems nacionalinės institucijos taiko rinkos ribojimo, pašalinimo ar kitus veiksmus.
Todėl faktas, kad produktas parduodamas parduotuvėje ar internete, nėra savaime laboratorinis jo atitikties įrodymas.
Profesionaliai studijai svarbu rinktis patikimus oficialius tiekėjus, tikrinti gamintojo informaciją, produkto ženklinimą, partijos numerį ir įsitikinti, kad produktas skirtas dabartinei ES rinkai.
Kodėl buvo atskirai kalbama apie mėlyną ir žalią pigmentus?
Įvedant naujus REACH reikalavimus daug dėmesio sulaukė Pigment Blue 15:3 ir Pigment Green 7.
Šiems dviem pigmentams buvo suteiktas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, todėl jų apribojimai pradėti taikyti nuo 2023 m. sausio 4 d., metais vėliau nei daugumai kitų naujų tatuiravimo mišinių reikalavimų.
Tai geras pavyzdys, kad cheminių medžiagų reglamentavimas nėra paprastas principas „ši spalva bloga – ją uždraudžiame“. Vertinama konkreti cheminė medžiaga, jos klasifikacija, galimos alternatyvos ir rinkos perėjimo laikotarpiai.
Kodėl reikalavimai gali keistis ir ateityje?
Cheminių medžiagų vertinimas nėra vienkartinis procesas.
Atsirandant naujiems toksikologiniams ir epidemiologiniams duomenims, gali būti keičiama konkrečių medžiagų klasifikacija, nustatomos naujos ribos ar kiti apribojimai.
Europos Komisijos JRC ir ECHA toliau dirba su tatuiravimo ir permanentinio makiažo produktų saugos klausimais, o JRC nurodo, kad kartu su ES valstybių ekspertais vertina galimus draudžiamų medžiagų sąrašų ir cheminių medžiagų saugos vertinimo kriterijų atnaujinimus.
Todėl profesionaliam meistrui nepakanka vien žinoti, kokie pigmentai buvo naudojami prieš penkerius ar dešimt metų. Reikia sekti aktualią gamintojų, tiekėjų ir ES institucijų informaciją.
Kodėl tai svarbu tatuiruočių meistrui?
Meistrui tatuiravimo rašalas yra darbo priemonė, tačiau kartu tai produktas, kuris patenka į kliento odą. Rašalų pasirinkimas yra tik viena daug didesnio proceso dalis – profesionalus darbas apima konsultaciją, dizaino kūrimą, pasiruošimą, stencil perkėlimą, patį tatuiravimą ir tolimesnę tatuiruotės priežiūrą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie visą profesionalios tatuiruotės kūrimo procesą.
Todėl atsakingai dirbant svarbu vertinti:
- ar produktas skirtas dabartinei ES/EEE rinkai;
- ar jo ženklinimas atitinka reikalavimus;
- ar aiškiai identifikuojama produkto partija;
- ar produktas gaunamas iš patikimo tiekėjo;
- ar laikomasi gamintojo nurodytų laikymo ir naudojimo sąlygų.
ONYX Tattoo studijoje Vilniuje naudojamų tatuiravimo rašalų ir kitų priemonių pasirinkimą vertiname kaip neatsiejamą profesionalaus ir atsakingo tatuiravimo proceso dalį.
Kodėl tai svarbu klientui?
Klientui nereikia būti chemiku ir analizuoti kiekvieno tatuiravimo rašalo formulės.
Tačiau visiškai normalu paklausti studijos:
- kokie tatuiravimo rašalai naudojami;
- ar jie skirti ES rinkai;
- ar atitinka galiojančius REACH reikalavimus;
- iš kokių tiekėjų jie įsigyjami.
Profesionalus tatuiravimas yra ne tik gerai atliktas dizainas. Jis prasideda nuo viso proceso kokybės – nuo meistro pasirinkimo ir higienos iki naudojamų pigmentų bei kitų priemonių.
Jei planuojate tatuiruotę pirmą kartą, verta iš anksto susipažinti ir su tuo, ką reikia žinoti prieš darantis pirmą tatuiruotę – nuo pasiruošimo iki gijimo ir priežiūros.
Tatuiravimo rezultatas priklauso ne tik nuo naudojamų pigmentų. Svarbios ir kitos profesionaliam tatuiravimo procesui bei tatuiruotės priežiūrai naudojamos priemonės.
_________________________________________________________________________________________________________________
Išvada
Tatuiravimo rašalų chemija yra daug sudėtingesnė nei paprastas skirstymas į „juodus“ ir „spalvotus“ dažus.
Juoduose rašaluose dažnai naudojami anglies pagrindo pigmentai, o spalvotuose gali būti labai įvairių organinių ir neorganinių pigmentų. Be pagrindinių pigmentų, galutiniame produkte svarbios pagalbinės medžiagos, priemaišos, gamybos kokybė ir galimi skilimo produktai.
Būtent ilgus metus kaupti cheminiai, toksikologiniai ir klinikiniai duomenys paskatino Europą sukurti bendresnę tatuiravimo rašalų kontrolės sistemą.
REACH reglamentavimas nereiškia, kad rizika tapo lygi nuliui ar kad kiekvienas rinkoje esantis produktas automatiškai yra „visiškai saugus“. Jo paskirtis – riboti žinomas pavojingas medžiagas, gerinti ženklinimą ir mažinti žmonių ekspoziciją cheminėms medžiagoms, kurių tatuiravimo produktuose neturėtų būti arba kurių kiekiai turi būti griežtai kontroliuojami.
O profesionaliam tatuiruočių meistrui tai reiškia labai paprastą principą – svarbu žinoti ne tik kaip tatuiruoti, bet ir su kuo tatuiruoji.
Straipsnis parengtas remiantis oficialiais Europos Sąjungos šaltiniais ir recenzuotais moksliniais tyrimais:
- Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) – Tattoo inks and permanent make-up — oficiali informacija apie tatuiravimo rašalams taikomus REACH cheminių medžiagų apribojimus.
- Europos Komisijos reglamentas (ES) 2020/2081 – EUR-Lex — oficialus ES teisės aktas, nustatantis tatuiravimui ir permanentiniam makiažui skirtų mišinių cheminių medžiagų apribojimus.
- Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) – Safety of tattoos and permanent make-up — išsami Europos Komisijos ataskaita apie tatuiravimo rašalų sudėtį, rinką, ženklinimą ir saugos klausimus.
- Regensburger J. ir kt. – Black tattoo inks contain polycyclic aromatic hydrocarbons — mokslinis juodų tatuiravimo rašalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) tyrimas.
- Hauri U., Hohl C. – Photostability and breakdown products of pigments currently used in tattoo inks — tatuiravimo pigmentų stabilumo veikiant šviesai ir galimų jų skilimo produktų tyrimas.
- Schreiver I. ir kt. – Synchrotron-based ν-XRF mapping and μ-FTIR microscopy enable to look into the fate and effects of tattoo pigments in human skin — žmogaus audinių tyrimas, parodęs tatuiravimo pigmentų ir dalelių migraciją iš odos į regioninius limfmazgius.
- Kluger N. ir kt. – Cutaneous Complications Related to Tattoos: 31 Cases from Finland — klinikinis tatuiruočių sukeltų odos komplikacijų ir alerginių reakcijų tyrimas.
- Hutton Carlsen K. ir kt. – Photosensitivity and photodynamic events in black, red and blue tattoos — tyrimas apie saulės poveikį ir fotoreakcijas juodose, raudonose bei mėlynose tatuiruotėse.
- Nielsen C. ir kt. – Tattoos as a risk factor for malignant lymphoma: a population-based case-control study — 2024 m. populiacinis tyrimas apie statistinę tatuiruočių ir piktybinės limfomos rizikos asociaciją. Tyrimas pats savaime neįrodo priežastinio ryšio.
- Europos Komisijos Safety Gate — oficiali ES pavojingų ne maisto produktų perspėjimų sistema, kurioje skelbiami ir pranešimai apie reikalavimų neatitinkančius tatuiravimo rašalus.
Pastaba dėl mokslinių duomenų: ilgalaikis tatuiravimo pigmentų poveikis žmogaus organizmui tebėra tiriamas. Epidemiologiniuose tyrimuose nustatyta asociacija nėra tas pats, kas priežastinis ryšys, todėl šiuo metu turimi duomenys neturėtų būti interpretuojami kaip įrodymas, kad tatuiruotės ar konkretūs REACH reikalavimus atitinkantys tatuiravimo rašalai tiesiogiai sukelia vėžį ar kitą konkrečią ligą.